Nothing to see here... Move along...

Work setting up server in progress...

Milijoninis kerštas. Kai iškėlimo komanda bandė iškelti iš dugno masyvų „Million hope“ vreką, ji tikrai neplanavo pati patapti vreko dalimi. Prieš kurį laiką kilusios kalbos apie Egipto Raudonojoje jūroje gulinčių vrekų pardavimus sukėlė nemažą ažiotažą narų tarpe ir įvairas spekuliacijas apie vrekų ateitį. Aišku, niekas neišdrįstų pabandyti iškelti tokias nacionalines vertybes kaip pvz „Thistlegorm“ arba masinę kapavietę „Salem Express“, tačiau buvo ir konkrečių atvejų (oficialių ir neoficialių), kai buvo bandoma iškelti kai kuriuos vrekus. Anksčiau esu gavęs pasiūlymų iš iškėlimo kompanijų nurodyti jiems kelių vrekų buvimo vietas, tačiau visada atsisakydavau. „Aboudy“, „Scalaria“, „Birchwood“ ir „Turkia“ vrekai aiškiai turi nesenus bandymų iškelti juos požymius, tačiau tai tebuvo menki bandymai, greičiausiai kokių nors nelabai profesionalių plėšikautojų. Tačiau ne taip senai, 2007 rudenį didžiulė laivų iškėlimo barža atplaukė į Tiranos sąsiaurį ir kibo į „Million hope“ vreką. Pats vrekas buvo gan negilus, o jo viršutinės sekcijos tiesiog išdidžiai kyšojo virš vandens. Milžiniškas „Million hope“ antstatas buvo nupjautas ir tiesiog įmestas aukštyn kojom į triumą Nr. 5. Po to, kai milžiniški kranai buvo patraukti ir barža nuplaukė sau, tapo aišku, kad tai tebuvo kosmetinė operacija – mat netoliese atsidarė naujas kurortas ir dabar jo svečiams jokie surūdiję metalo gabalai neužstojo puikaus vaizdo į jūrą. Bendrai paėmus tai nebuvo tokia jau bloga žinia tūkstančiams narų, kas mėnesį apsilankantiems „Million hope“ vreke. Nepaisant kiek keistai atrodančio aukštyn kojom apversto tiltelio, vrekas tapo atviresnis narams ir lengviau tyrinėjamas. Minkštieji koralai ir toliau sau augo, o vietinės žuvys ir bestuburiai gyvūnai gan greitai atsigavo po šoko nuo „re-dizaino“, taigi viskas buvo daugmaž normoje. Tačiau po devynių mėnesių iškėlimo komanda vėl čia gryžo ir šį kartą nejuokingai kibo į darbą. Vreką pjaustė gabalais ir kėlė viršun. Beje, tokiais didžiuliais gabalais, kad ropojančio po baržą krano strėlė net kelis kartus buvo lūžusi! Tačiau netrukus iškėlimo barža vėl susipakavo žaislus ir dingo taip pat greitai, kaip ir atsirado. Po to girdėjau įvairių gandų, neva iš vreko praktiškai nieko nebeliko, tačiau buvau skeptiškai nusiteikęs – „Million hope“ buvo 26.000 tonų talpos laivas. Tai galybė metalo su kuriuo ne taip paprasta susidoroti. „Million hope“ aš jaučiau tam tikrą artumą ir interesą, kadangi pats mačiau, kaip 1996 metais jis užplaukė ant rifo ir nuskendo. Man buvo įdomu pačiam pamatyti, kokią žalą vrekui padarė demontuotojai, tačiau tam, ką pamačiau nebuvau pasiruošęs. Pradėjus nerti nuo paviršiaus link vreko laivagalio, vienoje pusėje ėmė ryškėti kažkokios neaiškios formos. Iškart pamaniau, kad tai labai dideli supjaustyto vreko gabalai, tačiau tai buvo visai kas kita. Tiesą sakant, tai buvo toji priežastis, dėl kurios iškėlimo komanda metė darbą ir skubiai pasišalino. Dugne stovėjo ... kranas. Kaip man papasakojo patikimi „šaltiniai“ viskas įvyko maždaug taip. Didžiulis ropojantis kranas stovėjo „Al Ahram 1“ baržos gale. Jis ištraukė eilinį vreko gabalą, tada pavažiavo pirmyn ir padėjo gabalą and baržos denio. Tada kranas vėl įjungė atbulinę pavarą, bet ... nuvažiavo kiek per toli ir tiesiog nuslydo nuo baržos į jūrą. Beje, nelaimėlis krano operatorius sugebėjo sėkmingai iššokti ir liko sveikas gyvas. Taisyklingai stovintis ant jūros dugno kranas turi tik pusę savo strėlės, kuri nukreipta tiesiai aukštyn. Kita strėlės pusė guli šalia ant dugno. Štai taip paprastai dugne stovi mašinėlė, laisvai kainuojanti apie ketvirtį milijono angliškų svarų! Išskyrus nedidelius matomus valdymo kabinos pažeidimus, kranas atrodo praktiškai sveikas. Beje, kabina jau buvo užimta oriai atrodančių gruperių, ir visa kita buvo jau palengva padengta augmenija. Štai taip likimo ironijos dėka vrekų iškelimo instrumentas pats tapo vreko dalimi. Jei kranas bus paliktas dugne, tai bus puiki galimybė stebėti ir fiksuoti kaip ims vystytis nauja ekosistema. Daugybė besikryžiuojančių strėlių detalių būtų puiki vieta augti minkštiesiems koralams ir apsigyventi žuvims. Aišku, gali būti kad vrekų medžiotojai atplauks su dar didesniu kranu, kad iškelti pirmąjį kraną!.. Gi kas liečia „Million hope“, tai laivas iškėlimų operacijų metu neteko savo propelerio, o iš penktojo triumo buvo ištrauktas prieš tai nupjautas antstatas (užtat vrekas gavo naują kraną). Korpusas tarp antrojo ir ketvirtojo triumų subyrėjo. Visos laivagalio konstrukcijos taip pat buvo pašalintos, todėl dabar atsivėrė variklių skyrius. Čia galima pamatyti vamzdžių, visokių vožtuvų ir gelžgalių makalynę, tačiau masyvus šešių cilindrų variklis vis dar vietoje. Galbūt „Million hope“ ir neteko didelės dalies savo svorio, tačiau tai vis dar pats didžiausias „nardomas“ vrekas Egipto vandenyse. Ir jo istorija kol kas dar nesibaigė! Giganto mirtis. Gigantiškas 1972 metais Japonijoje pagamintas sausakrūvis „Million hope“ (pirmasis laivo pavadinimas – „Rysusei Maru“) buvo 174 m ilgio, beveik 25 pločio ir turėjo 10 m grimzlę. Penki milžiniški krovinių triumai buvo aptarnaujami ne ką mažesnių keturių kranų. Laivą pirmyn varė du dyzeliniai varikliukai, išvystantys 11600 AG galią ir max 17 mazgų greitį. Laivas buvo net kelis kartus pirktas ir perparduotas, kol galiausiai 1991 metais jį įsigijo viena Kipro kompanija. 1996 birželio 19 „Hopas“ plaukė iš Jordanijos į Taivanį su 26 tūkst. tonų chemikalų kroviniu. Ankstyvą tos dienos rytą laivas išleido debesį dūmų, gerai įsibėgėjo ir liuobėsi tiesiai į Nabq rifą. 25 žmonių įgula buvo sėkmingai išgelbėta, o laivo kapitonas apkaltintas nesilaikęs toje zonoje nustatytų navigacijos kelių. Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D.Britanijos narų žurnalui.